Mielas dienorašti,
apie tarnystę. Kartą mūsų kukli ir maža įstaiga turėjo vadovą, kuris vienoje televizijos laidų į klausimą apie dirbančiųjų skaičių atsakė stebuklingais žodžiais – „pas mus nėra nei vieno dirbančiojo. Visi pas mus – tarnaujantys“. Pamenu, kokį stiprų motyvacinį efektą anuomet pajutau. Ir ko gero sėkmingai būčiau niekad nebeprisiminęs nei šių prieš gerus penkis metus girdėtų žodžių, nei to motyvacinio efekto, jei vakar vakarojant margame jutubo ekrane nebūčiau spragtelėjęs ant vaizdo įrašo, kurio pavadinime apart begalės kitų žodžių buvo ir žodžiai „flow būsena“. Ten va vyrukas ir paminėjo, kad vienas pagrindinių raktų į „flow“ būseną (čia ta būsena, kai staiga darbai ima eiti kaip per sviestą, kai viskas, ką darai, ima gautis be jokių kabliukų, priekaištų ir analizių, kai puikių rezultatų stebėjimas atneša puikią savijautą, o puikios savijautos stebėjimas vėlgi atneša puikius rezultatus) yra būtent nuoširdi, besąlygiška tarnystė. Tarnystė pasauliui. Tarnystė gyvenimui. Tarnystė momentui. Tarnystė tam, ką darai. Kad būtent žiūrėjimas į užduotį kaip į darbą gimdo mumyse mūsų gražuolį ego su visais gražiaisiais jo „o kodėl aš, kodėl dabar ir kodėl už tiek mažai?“, kas ir tampa mumyse ta koncertinom apkarstyta betonine siena, skiriančia mus nuo lengvos ir efektyvios „flow” būsenos.
Smagu stebėti, kad net ir savo galvoje sakant žodį „tarnauti“ mes galime išgirsti savo bundantį įžeistą ego – „Na jau ne! Juk tai šlykštu!“. Nes vienintelė sfera, kurioje mūsų ego gali tarnauti bei daro tai su neapsakomu malonumu yra tarnystė pačiam sau. Tačiau perkračius galvoje viešus žmones, kuriuos gerbi, kuriais žaviesi ar kažkiek laikai savo autoritetais, tampa akivaizdu, kad vienose ar kitose srityse jie būtent tarnauja. Tarnauja mums, tarnauja Tėvynei, tarnauja tam, ką daro. Kad būtent tai juos ir daro vertais pagarbos, žavesio ar kėlimo į autoritetus.
Mano draugė mėgsta klausti – „sakyk, o kas konkrečiai tau yra santykiai?“. Ir, manau, šiandien galėčiau drąsiai atsakyti į jos klausimą – santykiai, tai nuoširdi ir besąlygiška abipusė tarnystė partnerio bei poros/šeimos poreikiams. Visiems. Net ir patiems intymiausiems. Tarnystė, įvedanti santykius į jokių kitų taisyklių nebereikalaujančią „flow” būseną.
Tad jei gyvenime per daug sunkumo, per daug negatyvo, per daug nerimo ir per daug abejonės – gal užtenka tiesiog viską peržiūrėti šiuo rakursu, gal užtenka tiesiog paklausti savęs – „o ar pakankamai manyje tarnystės?“, o tada pasinaudoti ja kaip tuo stebuklingu raktu į lengvumą, ramybę bei išmintį.
p.s. kalba, žinoma, eina apie tarnystę šviesai ir gėriui. Nes čia prisiminiau tuos pavienius atvejus, kai tavo gyvenime kad ir kliento pavidalu atsiranda praeivis, sakantis „aš esu blogis, tamsa ir neapsakomas bukumas. Dabar tu tarnausi man ir mano ego, besąlygiškai vykdysi visus mano nurodymus. Kodėl? Todėl kad aš tau duosiu už tai kelis eurus!“ – šiuo gi atveju žymiai išmintingiau ne nerti į tarnystę, o tiesiog prispausti interesantą kulnu prie šaligatvio plytelės ir nuoširdžiai tą kulną kelis kartus pasukinėti :-) Šviesaus savaitgalio!
