← Visi įrašai

Apie žuvies skyrių ir vidinį viesulą

Apie tai, kaip prie žuvies skyriaus per tris minutes iššvaistome visą dienai skirtą vidinę energiją.

Apie žuvies skyrių ir vidinį viesulą

Mielas dienorašti,

ko gero žinai tą jausmą. Stovi sau pasišvilpaudamas 72-ąją minutę prie žuvies skyriaus viename prekybos centrų (kurio pavadinimo čia neminėsim, bet toks iš „N“ raidės) laukdamas pardavėjos apsireiškimo ir kas 7 minutes profilaktiškai mintyse sau primini, ko tu atėjai, kur tu atėjai ir kas tu toks apskritai. Ir čia prie vitrinos prislenka tokia damutė, įsisukusi į lapės kailį, į lapės žvilgsnį bei į lapės pasaulio suvokimą ir pradeda tarsi atmestinai, be didesnio susidomėjimo, apžiūrinėti lentynoje išguldytas skumbres. Staiga, kaip tyčia, už prekystalio išdygsta pardavėja ir pirmiausia kreipiasi į damutę, kadangi iki jos buvo mažesnis atstumas. Žmogus, neplanuojantis po mirties sudegti ne tik krematoriume, bet ir pragare, žinoma rankos mostu parodytų į ankščiau laukianti pirkėją ir ištartų nesudėtingą „atsiprašau, bet aš po šito penkiasdešimtmečio jaunuolio“, tuo tarpu dvasiškai brokuota asmenybė tarsi žirnius į sieną pradeda berti kilometrinį „man keturias skumbres, septynias stintas, du karosus, plekšnę ir štai aną va besišypsančią lydekos galvą“. Suprask – jei jau sugebėjai pralaukti pardavėjos 72 minutes, tai sugebėsi pralaukti dar tiek pat, kol aš, visa tokia pati sau faina prieš kelias akimirkas iš nežinia kur išdygusi, išpirksiu pusę skyriaus.

Ir va ties ta vieta mes susiduriame su vienu didžiausiu vidiniu iššūkiu bei kontroliniu dvasinės brandos testu. Mūsų viduje gimsta gana stiprus energetinis darinys, minties ir emocijos simbiozė. Jei tas energijos darinys momentaliai virsta į išorinį veiksmą, žodį ar smūgį iš kairės, toliau galite ir nebeskaityti – jūsų lygis nėra smarkiau aukštesnis už aukščiau aprašytos ponios lapės žvilgsniu ir siela. Žymiai dažniau vidinis viesulas neišsiveržia į išorę, bet sukasi ir stiprėja viduje – mintys ir emocijos aktyvuoja liaukas, liaukos aktyvuoja hormonus, hormonai aktyvuoja dar stipresnes mintis ir emocijas, ir taip ratu faktiškai iki begalybės – „Kad tave tramvajus pervažiuotų, ska! Pala, nėra gi pas mus tramvajaus… Kad tas meras, ska, tramvajų mieste įrengtų, ir jis tave pervažiuotų! Pala, taigi merą pirmą nuteisti ir sušaudyti reikia. Kodėl mūsų teisėsauga dar nesušaudė to mero kruvinais piršteliais? Kur aš gyvenu? Už ką aš mokesčius moku? Už ką man gyventi tuos mokesčius sumokėjus? Kodėl aš toks nelaimingas ir kas dėl viso to kaltas?!“. Sveikinu. Va čia, tiesiog stovėdami prie žuvies skyriaus viename iš prekybos centru, kurio pavadinimą iš „N” raidės laikome paslaptyje, per tris su puse minutės užsikabinę už beprasmės atsitiktinės smulkmenos iššvaistėt visą jums dienai suteiktą vidinės energijos kiekį – beliko įsigyti tą išsvajotą rūkytą jūrų ešerį, šliaužti namo, griūti ir lovą ir laukti rytojaus bei su jo ateinančio vidinių jėgų papildymo.

Ir nors antrasis variantas yra žymiai geresnis už pirmąjį – pasaulyje ko gero ir karų nebūtų, jei nebūtų idiotų, savo vidinių tarakonų pasiutpolkės momentaliai verčiančių žodžiais ir veiksmais – yra ir trečia veiksmų seka. Tai tam tikras budrumas ir gebėjimas pačią pirmą sekundę pastebėti viduje kylančią emocijų audrą ir prisirpusi vidinio negatyvo energijos pliūpsnį bei tiesiog savo dėmesingumu jį akimirksniu užkardyti. Pamatyti, kaip į vidinę erdvę grįžta maloni tyka (Dievulėliau, koks gražus žodis! Ačiū žodynas.lt už pasiūlytą alternatyvą žodžiui „štilis“), susikaupusi negatyvi energija transformuojasi į tiesiog energiją be jokio prieskonio ir suteka atgal į mus, priversdama mus palaimingai atsitiesti ir tokioje, rodos nedėkingoje situacijoje, pajausti papildomų jėgų antplūdį, o visokios liaukos išvengia galimybės beprasmiškai švaistyti savo paskirtį gaminant nebūtinus hormonus ir tęsia organizmui naudingą veiklą pastarąjį puoselėjant ir visaip ten sveikatinant.

Apskritai, tai kiekviena mintis yra nedidelis vėjas galvoje, nedidelis vidinės energijos judesys iš vieno šono į kitą. Ir kai tu minčių daug, tai ir tų vėjų galvoje nepakeliama galybė – priešpriešinių, persipynusių, pučiančių į kairę, dešinę, viršų ir apačią. Todėl gebėjimas visus juos nuraminti, ta aukščiau minėta vidinė tyka, štilis, yra milžiniška dovana tiek sau, tiek ir savo sveikatai.

Tykaus šeštadienio viduje ir aktyvaus išorėje!

Apie dėmesį
← AnkstesnisApie dėmesį
Sekantis →Apie tarnystę
Apie tarnystę