Mielas dienorašti,
kelintą dieną iš eilės nebeapleidžia įtarimas, jog sau asmeniškai šiek tiek praskleidžiau dar vieną gyvenimo paslaptį. Paslaptį, kad Meilė, Ramybė bei Išmintis tėra trys skirtingi vienos ir tos pačios būsenos aspektai. Trys visiškai skirtingą prasmę turintys žodžiai, rodantys į vieną ir tą pačią jėgą, kurios dėka keliaujame per gyvenimą, jo iššūkius ir kasdienes užduotis. Nes saitai, kuriais jie visi trys yra persipynę, yra tiek tamprūs ir trumpi, kad pavieniais ir nepriklausomais objektais jų laikyti na niekaip nesigauna.
Žiūrėk. Baigėsi meilė? Tai tik todėl, kad pritrūkai ramybės. Nėra ramybės? Tik todėl, kad dingo išmintis. Ilgiesi išminties? Matyt užgeso meilė. Ir tuo pačiu ratu atgalios. Sieki meilės? Atrask išmintį. Prireikė išminties? Atrask ramybę. Trokšti ramybės? Padės meilė. Kaip besuk, kaip bevartyk tą ratą, bet atradus savyje vieną, bet kurią iš šių trijų sudedamųjų, kitos dvi prisijungia prie jos automatiškai, tarsi niekad nuo jos atskirtos ir nebuvo. Na nebent tau yra tekę sutikti išmintingą, bet neramų žmogų… :-)
Dailaus tau trečiadienio.
